- išnirti
- 2 išnìrti intr. 1. išeiti iš sąnario, išsinarinti: Koja išnìro K. Kaulas iš naro išnìro, t. y. išeižė J. Tau koja išnìro iš kelio J. Tai buvo ypas, kad nykštys išnìro Krsn. ║ tr. išsisukti (sąnarį): Žmogus gali ir pirštą išnirti J.Jabl. Nuo vežimo bekrisdama išniro ranką Šv. Išnirusys kitas kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk. Buvo jau numiręs ir uodegą išniręs J.Jabl(Als). Kumeliukas per sąnarį koją išnìro Lnkv. Mano vienas pirštelis yra išnìręs Rm. Lęšiukas gali išnirti P.Aviž. 2. iširti sujungimo vietoje: Auga ant pievų tokia žolė, kurią, kad dalgiu pakirsi, tuojau dalgis išnyra A1884,401. Stalas išniro iš kojų P.Cvir. Kai peilis iš koto išlūžta, sako: peilis išniro Rt. 3. išsimauti, išsinerti: Jau viena ranka išnìro [iš rankovės] Gs. Jis ką tik išnìro iš kojinių Šmk. Nuo karšto vandens blakės išnìro iš skūros Skr. Teip spardosi vaikai gulėdami, kad i patalus randu išnìrusius [iš užvalkalų] Šts. ║ išsprūsti: Smulkus šienas išnìrsta, su šake bekabinant Varn. Mažne išnìro tas mūsų pusvaikis iš lopšio Plt. Trumpas vasarojus pjaunant išnirsta iš dalgio, negal į pradalgę supjauti Varn. \ nirti; išnirti; nunirti; panirti; sunirti
Dictionary of the Lithuanian Language.